Ar mūsų santykis turi kryptį?

Santykyje galima ilgai gyventi gana gerai.

Nebūtinai daug pyktis. Susitarti dėl buities. Spręsti kasdienius klausimus. Planuoti atostogas.

Ir vis tiek kažkur viduje jausti, kad trūksta krypties.

Ne todėl, kad santykis blogas.

O todėl, kad nebeaišku, ką mes kartu kuriame.

Bendras gyvenimas dar nėra bendra vizija

Gyventi kartu ir judėti ta pačia kryptimi nėra visai tas pats.

Kasdienybė labai greitai užsipildo darbais, vaikais, finansais, planais ir atsakomybėmis. Visa tai svarbu, bet ilgainiui santykis gali pradėti veikti kaip gerai organizuota sistema.

Tada verta paklausti:

kas be visų šių reikalų dar yra mūsų?

Kokio gyvenimo norime?

Kokio santykio norime po penkerių ar dešimties metų?

Ką norime išsaugoti tarp mūsų, net kai aplinkybės keičiasi?

Kryptis nebūtinai reiškia didelį planą

Bendra vizija nėra strateginis dokumentas.

Ji gali būti labai paprasta.

Norime daugiau laisvės.

Norime daugiau artumo.

Norime kurti gyvenimą, kuriame mažiau skubėjimo.

Norime būti pora, kuri net ir per įtemptus laikotarpius nepraranda ryšio.

Svarbu ne formuluotė.

Svarbu, kad abu žinotų, kas jiems šiame santykyje yra svarbu.

Nes kai krypties nėra, sprendimus dažniausiai priima aplinkybės.

Problemos nebuvimas dar neparodo, kur einame

Kartais pora santykį vertina pagal tai, kiek jame konfliktų.

Jeigu nesipykstame, vadinasi, viskas gerai.

Bet santykis gali būti stabilus ir kartu stovėti vietoje.

Todėl man daug įdomesnis klausimas yra ne:

„Ar pas mus viskas gerai?“

O:

„Ar tai, kaip gyvename šiandien, mus artina prie tokio santykio, kokio abu norime?“

Šitas klausimas labai greitai parodo skirtumą tarp tiesiog funkcionuojančio ir sąmoningai kuriamo santykio.

Bendra kryptis nereiškia visiško sutapimo

Du žmonės neprivalo norėti vienodų dalykų visose srityse.

Vienam gali būti svarbesnė karjera, kitam – lėtesnis gyvenimo tempas. Vienas gali norėti daugiau socialumo, kitas – daugiau ramybės.

Bendra kryptis atsiranda ne iš vienodumo.

Ji atsiranda iš gebėjimo matyti, kas svarbu abiem, ir ieškoti gyvenimo formos, kurioje telpa abu.

Tai jau ne kompromisas dėl vienos situacijos.

Tai platesnis susitarimas apie tai, kokį gyvenimą kuriame kartu.

Kartais verta sustoti dar prieš atsirandant krizei

Apie santykio kryptį dažnai pradedame galvoti tada, kai kažkas jau nebeveikia.

Bet gal prasmingiau apie ją kalbėtis tada, kai viskas dar gerai.

Ne iš baimės.

Iš smalsumo.

Kur mes dabar esame?

Ko norime daugiau?

Kas mums šiandien svarbiau nei prieš penkerius metus?

Žmonės keičiasi.

Todėl ir bendrą santykio kryptį kartais reikia peržiūrėti.

Santykis be krypties nebūtinai yra blogas

Bet jis gali tapti labai priklausomas nuo inercijos.

Tada metai eina, gyvenimas keičiasi, o pora vis rečiau tikrina, ar tai, ką kuria, vis dar tinka abiem.

Todėl bendros vizijos klausimas man nėra apie spaudimą „turėti planą“.

Jis apie sąmoningumą.

Apie tai, kad kartais verta ne tik spręsti tai, kas šiandien neveikia, bet ir paklausti:

ką mes norime sukurti tarp mūsų toliau?

Nes santykio kokybę formuoja ne tik tai, nuo ko sugebame nutolti.

Labai daug pasako ir tai, link ko abu renkamės eiti.